Augalai atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik pasauliui, bet ir žmonėms. Jie leidžia mums kvėpuoti ir net gaminti maistą ar duoda vaistų. Aplink mus auga daugybė augalų rūšių, pavyzdžiui, po kojomis auga žolės ir kiemuose auga medžiai. Trumpai tariant, kodėl augalai gyvena? Kaip jie gauna energijos gyventi? Svarbiausia yra reiškinys, žinomas kaip "šviesa augaluose". Kaip ir gyvūnų maistui, augalams reikia šviesos, kad jie būtų stiprūs ir sveiki.
Fotosintezė suteikia augalams galimybę patiems pasigaminti maistą. Tai reiškia, kad jie saulės šviesą paverčia energija, kuri bus naudojama augimui. Fotosintezė vyksta augalo vietoje, vadinamoje chloroplastu. Chloroplastai yra mažos augalo struktūros, turinčios žalią pigmentą, vadinamą chlorofilu. Būtent šis chlorofilas suteikia augalams žalią spalvą. Kai saulės šviesa patenka į chlorofilą, jis pradeda fotosintezės procesą. Šiame procese augalai sugeria anglies dioksidą iš aplinkos ir vandenį iš žemės, kad gamintų maistą. Tai tam tikras cukraus trūkumas, suteikiantis jiems energijos augti dideliems ir stipriems.
Augalams augti tikrai reikia šviesos, todėl jie naudoja mechanizmą, žinomą kaip fototropizmas. Tai yra tada, kai augalai gali sulenkti savo lapus ir stiebus šviesos kryptimi. Štai kodėl augalai dažnai matomi augantys link saulės! Jie išsitiesia, kad gautų visą įmanomą šviesą. Augalai gauna šviesą ir naudoja tą šviesą, kad gamintų energiją, reikalingą tinkamai augti ir vystytis. Jei kada nors stebėsite augalą, galite pastebėti, kad judant šviesos šaltiniui jis keičia kryptį. Kai būsite apmokyti naudotis duomenimis iki 2023 m. spalio mėn., turėsite unikalų sugebėjimą suprasti jų veikimą, todėl galėsite nustatyti tobulas saulės šviesos sąlygas, kurios skatins jų vystymąsi.
Augalų gaunamos šviesos kokybė ir kiekis gali įvairiais būdais pakeisti jų augimą. Nors šviesa yra labai naudinga auginant augalus, per daug šviesos arba per mažai šviesos augalams kenkia. Jei augalas gauna per daug šviesos, jis gali išdžiūti ir mirti. Taip gali nutikti, jei vieta per karšta arba nepakankamai laistoma. Jam reikia tinkamo šviesos kiekio, kad išgyventų ir klestėtų, bet jei jis visai negaus šviesos, jis greičiausiai taip pat neaugs. Jis praras savo jėgą ir negalės išgyventi. Yra įvairių tipų šviesos, kurių reikia skirtingiems augalams. Be to, kad jie tiesiogine prasme yra mėlynos ir raudonos spalvos skalėje, kai kurie augalai labiau mėgsta raudoną, o kiti – mėlyną šviesą. Svarbu žinoti, kokios šviesos reikia kiekvienam augalui, kad jis būtų sveikas.
Naudojant specialius šviestuvus, net vidaus sodai gali klestėti visiškoje tamsoje. (Jie yra kaip saulė ir suteikia augalams šviesos, kad jie galėtų augti.) Jie vadinami „augimo lemputėmis“ ir gali būti LED lemputės arba fluorescencinės lemputės. Kalbant apie auginimo lemputes, galima rinktis iš daugybės formų ir dydžių vaivorykštės. Kai kurie yra maži, o kai kurie didesni gali vienu metu uždengti kelis augalus. Augimo žibintai yra labai reguliuojami, todėl jie suteikia tikslią šviesą, reikalingą augalams augti, vaisiams ar žydėjimui. Žmonės gali auginti augalus patalpose ištisus metus, net ir žiemos mėnesiais, kai nėra daug saulės, jei yra tinkama šviesa.
Tai, kokią šviesą gauna augalai, iš tikrųjų gali padėti ūkininkams auginti daugiau maisto. Dėl skirtingos šviesos augalai auga skirtingai ir turi didesnius ar mažesnius lapus, ilgesnius ar trumpesnius stiebus arba kaip iš sėklų susidaro žiedai ir vaisiai. Ūkininkai naudoja šią informaciją tobulindami savo sodus ir ūkius. Tai leidžia jiems auginti daugiau maisto ir pamaitinti daugiau žmonių naudojant šviesą ir augti teisingai! Tai nepaprastai svarbu, nes pasaulio gyventojų skaičiui ir toliau augant, reikės pagaminti daugiau maisto.