Liucijus yra šalia, kad išmokytų jus apie šviesą ir jos vaidmenį augalų augime. Augalai yra tarsi mažos žalios gamyklos, kurioms gyventi ir gaminti maistą reikia saulės šviesos. Augalai negali pasigaminti maisto be šviesos – šis procesas žinomas kaip fotosintezė. Tai labai svarbus procesas, leidžiantis augalams sugerti saulės šviesą ir paversti ją energija. Tačiau ne visa šviesa yra lygi. Šviesa susideda iš daugybės spalvų, ir kiekviena spalva egzistuoja skirtingu ilgiu, vadinamu bangos ilgiu. Žmogaus akims matomos raudonos, oranžinės, geltonos, žalios, mėlynos, violetinės ir indigo spalvos. Tačiau augalams yra daug spalvų, kurios yra labai svarbios jų augimui ir gerovei.
Kad augalai gerai augtų, jiems reikia keturių pagrindinių šviesos spalvų: raudonos, mėlynos, žalios ir toli raudonos. Visos šios spalvos įvairiais būdais padeda augalams. Raudona šviesa – tai ilgiausią bangos ilgį (taigi ir mažiausią energiją) turinti šviesa, kuri gerai prasiskverbia per atmosferą, todėl yra labai naudinga augantiems ir žydintiems augalams. Mėlyna šviesa turi trumpą bangos ilgį; tai svarbi dalis, kurianti tvirtas šaknis. Tai svarbu, nes stiprios šaknys leidžia augalams pasisavinti vandenį ir maistines medžiagas iš dirvožemio. Žalia šviesa šiek tiek skiriasi tuo, kad augalai jos mažai naudoja. Vietoj to jie tai atspindi, todėl daugelis augalų atrodo žali! Tačiau mažas vaidmuo yra vaidmuo, todėl žalia šviesa vis dar svarbi fotosintezės kontekste. Tolimoji raudona šviesa, trumpiausi bangos ilgiai, leidžia augalams reaguoti į šviesą jų aplinkoje.
Mėlyna ir raudona šviesa yra labai svarbi prastam augalų augimui Raudona šviesa ypač naudinga augalams augimo ir žydėjimo stadijose. Tai skatina chlorofilo – žaliojo pigmento augaluose, leidžiančio jiems panaudoti saulės šviesą maistui gaminti, gamybą. Trūkstant pakankamai raudonos šviesos, augalai gali išaugti silpni ir maži – tai savybė, kurios mes nenorime savo augalams! Mėlyna šviesa taip pat svarbi, nes ji prisideda prie stiprių ir sveikų šaknų vystymosi. Dėl mėlynos šviesos trūkumo augalai gali turėti silpnus ir liesus stiebus bei mažas šaknis, kurioms reikia daug energijos, kad iš dirvožemio pasisavintų vandenį ir maistines medžiagas. Dėl to jiems sunku išgyventi.
Įvairios šviesos formos gali pakeisti daugybę augalų augimo aspektų. Sužinoję, kaip veikia šie įvairūs apšvietimo tipai, galime pagerinti augalų sveikatą savo soduose ar namuose! Pavyzdžiui, raudona šviesa skatina augalų žydėjimą ir greitą augimą, nes padidina svarbių medžiagų, tokių kaip chlorofilas, gamybą. Daugelis iš mūsų žino, kad mėlyna šviesa taip pat reguliuoja augalų augimą ir tvirtumą. Žalia šviesa, nors ir atspindima augalų, vis tiek prisideda prie fotosintezės ir padeda dujų mainams, kurių augalams reikia kvėpuoti. Toli raudona šviesa taip pat padeda augalams prisitaikyti prie įvairių apšvietimo sąlygų. Mokymasis, kaip skirtingos šviesos veikia augalų augimą, savo ruožtu gali padėti mums augti geriau ir stipriau.
Fotosintezė yra vienas procesas, kurio metu žalia šviesa yra pagrindinis veiksnys, nors augalai žalios šviesos nenaudoja per daug. Žalieji augalai maistą gamina fotosintezės būdu. Jie sugeria saulės šviesą, anglies dioksidą iš oro ir vandenį iš žemės, kad susidarytų gliukozė – cukrus, suteikiantis jiems energijos, ir deguonis, kurį jie siunčia į orą. Dėl chlorofilo augalai yra žali, nes jis sugeria mėlyną ir raudoną šviesą, atspindi žalią spalvą, kuri suteikia jai žalią spalvą. Natūrali šviesa taip pat padeda reguliuoti dujų mainus lapuose esančiose stomos angose, kad būtų galima kontroliuoti dujų srautą augalo viduje ir išorėje, kuris yra gyvybiškai svarbus augalo išlikimui ir gerovei.
[email protected] [email protected]
023 kambarys, 9/F, G blokas, Kwai Shing pramoninis pastatas (2 etapas), 42-46 Tai Lin Pai Road, Kwai Chung, NT, Honkongas
Autoriaus teisės © Shenzhen Jayo Technologies Co., Ltd. Visos teisės saugomos Privatumo politika
